Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse
Kūrybinė grupė
Režisierius – Jonas Vaitkus
Scenografas, kostiumų ir šviesų dailininkas – Jonas Arčikauskas
Muzikos ir vaizdo projekcijų autorius – Oleksandr Shymko
Choreografas – Pavelas Fokinas
Režisieriaus padėjėja – Nadežda Pereverzeva
Režisieriaus asistentė – Leokadija Dabužinskaitė
Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse
Režisierius Jonas Vaitkus spektaklio žanrą apibrėžia kaip „futuristinę metamorfozę ir atsisveikinimo koncertą“, kurį įkvėpė ankstyvoji rusų poeto futuristo Vladimiro Majakovskio (1893–1930) poezija, pjesė „Majakovskis. Tragedija“ (1913) bei poemos „Debesis su kelnėmis“ (1914) ir „Fleita – nugarkaulis“ (1915).
J. Vaitkus spektaklyje, kuriame vaidina kone visa Vilniaus senojo teatro aktorių trupė, siekia priminti apie prigimtinį tiesos, teisingumo poreikį, supurtyti, pažadinti apsnūdusią, pramogomis persisotinusią visuomenę.
Savitas poeto V. Majakovskio stilius formavosi sudėtingų ir dramatiškų XX a. meno ieškojimų sankirtoje. To meto avangardinės literatūros ir meno srovės pretendavo kurti ateities meną – futurizmą, neigiantį, niekinantį praeities kultūrą, tradicines visuomenės gyvenimo normas, aukštinantį industrijos ritmą ir išpažįstantį didmiesčio kultą. Ankstyvoji poeto lyrika persmelkta dualizmo, prieštaringumo: lyrinio herojaus vienišumo ir nenumaldomo žmonių ilgesio, meno galios ir jo nesugebėjimo pakeisti būties tėkmės, ateities neapibrėžtumo ir neigiamo požiūrio į esamą tikrovę. Lyrinio herojaus ir tikrovės konfliktas, persmelkęs visų V. Majakovskio futuristinio laikotarpio poemų struktūrą, tampa ypač aktualus ir atpažįstamas XXI a. kontekste.
Pasak scenografiją ir kostiumus spektakliui kūrusio dailininko Jono Arčikausko, V. Majakovskis yra ne tik aktualus, bet tiesiog iliustruojantis šiandienos gyvenimą. Mūsų visuomenėje vyrauja kaprizas ir pinigo religija, o žmonių santykiai tapę karikatūra. Visa tai galime perskaityti ir prieš šimtą metų sukurtoje V. Majakovskio poezijoje. Be to, norisi teatro kalba priminti ir išaukštinti poeto talentą. Net jeigu mes nekenčiame jo eilių, visgi jos mus veikia. Talentas, tauta ir idėja – tarp šių sąvokų ir gimsta spektaklis.
„Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ – spektaklis, kurį judina ne tik Majakovskis ar Vaitkus, bet, svarbiausia, aktoriai. Nuo pat pirmų akimirkų gali justi, stebėti, kaip įtaigiai aktoriai tampa kūrinio dalimi, o režisierius savo kuriamoje sistemoje suranda jiems vietos. (...) Čia kuriamos visuminio teatro taisyklės, kai visi komponentai tarpusavy neišskiriamai susaistyti. Toks kūrybos principas ypač paveikus, bandant atvirai polemizuoti su dabartimi, su šiuolaikiniu futurizmu, kai naikinama tai, ką sukūrė pirmtakai.“ (Daiva Šabasevičienė)
„Režisierius dirba stambiais potėpiais, jam svarbesnė Majakovskio kaip idėjos, simbolio, neišsitenkančio viename kuriame laike, reprezentacija. Pirmoje dalyje „sužmogintas“ revoliucionierius, antroje – suskilęs įsimylėjėlis, individualistas ir ateistas, jis įspraudžiamas į tokią aistringą, suerotintą ir sumiesčionintą spektaklio estetiką, kuriai priešintųsi visa poeto esybė, kiekvienas akmeniu kritęs žodis.“ (Rasa Vasinauskaitė)
„Ačiū režisieriui Jonui Vaitkui, kuris ėmėsi politiškai nemadingo menininko kūrybos ir išklojo ją gyvame futurizmo/postmodernizmo piešinyje drauge su scenos dailininku Jonu Arčikausku. Tačiau iš karto reikia pripažinti: šio trijų valandų neįtikėtino vaizdo neįtikėtinai gerai tebeveikiantis motoras yra pati V. Majakovskio poezija. Su retu įkvėpimu ir atsidavimu originalo kalba deklamuojama ir išgyvenama aktorių.“ (Jūratė Visockaitė)
///
Vladimiras Majakovskis (1893–1930) – rusų poetas, dramaturgas, dailininkas, maištininkas, provokatorius, vienas žymiausių futuristų. Nuo 1906-ųjų gyveno Maskvoje. Už revoliucinę veiklą 1909 m. tris kartus kalintas (kalėjime pradėjo rašyti eilėraščius). 1911–1914 m. mokėsi Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje. 1912–1923 m. dalyvavo futuristų rengiamose akcijose (meno parodose, poezijos skaitymuose, diskusijose). Sukūrė apie 1100 plakatų su agitacinio pobūdžio eiliuotais tekstais, apipavidalino vadinamųjų agitacinių traukinių. 1930 m. pradžioje surengė darbų parodą „20 darbo metų“. Dauguma buvusių futuristų, bendražygių parodą ignoravo arba aštriai kritikavo spaudoje. Apimtas depresijos nusišovė.
Jonas Vaitkus (g. 1944 m.) – teatro ir kino režisierius, teatro pedagogas, Lietuvos Nacionalinės premijos ir daugelio kitų premijų laureatas. J. Vaitkus sukūrė arti šimto dramos spektaklių, operų Lietuvoje ir užsienyje, yra režisavęs kino filmų. J. Vaitkaus teatro estetika, braižas visad atpažįstamas, režisūra išsiskiria griežta struktūra, atviru teatrališkumu, ekspresija, poetiškumu, žanrinių, stilistinių priemonių įvairove, jo spektakliuose ryškūs žmogaus prigimties, politiniai ir socialiniai akcentai.
Spektaklis rodomas rusų kalba su lietuviškais titrais
Spektaklio anonsą galite peržiūrėti paspaudę ČIA
Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos
|
Recenzijos, |
Daiva Šabasevičienė Ką skelbia Tryliktas apaštalas?
|
|
|
Rasa Vasinauskaitė Kulkos taškas gale, arba Kodėl Majakovskis?
Daiva Šabasevičienė J. Vaitkaus premjera „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“: kodėl Majakovskis?
|
||
|
Jurgita Jačėnaitė
Jūratė Visockaitė
|
||
|
Laura Pačtauskaitė J. Vaitkus apie V. Majakovskį: jis pats pripažino buvęs pervažiuotas laiko
Aušra Kaminskaitė Jūs visi esate kvailiai. Jono Vaitkaus spektaklis „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“
Laura Pačtauskaitė Jonas Vaitkus apie Vladimirą Majakovskį: „Jis pats pripažino buvęs pervažiuotas laiko“ Jonas Vaiškūnas Jonas Vaitkus prisnūdusią visuomenę žada supurtyti ypatingu spektakliu
Laura Pačtauskaitė Majakovskis iliustruoja mūsų gyvenimą
Laura Pačtauskaitė Naujame LRDT sezone – futuristinis sukrėtimas ir Brodvėjaus miuziklo mistika |
Spektaklyje vaidina
Poetas – geležinis – Valentinas Krulikovskis / Dmitrij Denisiuk
Poetas – paprastas jaunuolis – Valentin Novopolskij
Poetas – revoliucijos šauklys – Viačeslav Lukjanov
Poetas – bedievis – Telman Ragimov
Lilia Brik – Aleksandra Metalnikova
Lilia – balerina – Evelina Fokina – Vosylienė
Veronika Polonskaja – Nuotakėlė – Jevgenija Gladij / Jevgenija Rusakova
Buvusi Poeto nuotaka – Anžela Bizunovič
Senis su juodomis katėmis – Vladimir Serov
Žmogus be akies ir kojos – Artūras Aleksejevas
Žmogus be ausies – Jurij Ščiuckij
Žmogus be galvos – Maksim Tuchvatulin
Žmogus su ištįsusiu veidu – Nikolaj Antonov
Žmogus su dviem bučiniais; Lavut – Vidmantas Fijalkauskas
Nuotaka ir Moteris su ašarėle – Jelena Ragimova
Nuotaka, Moteris su ašara ir Studentė – Jekaterina Makarova / Larisa Popova
Nuotaka ir Moteris su ašarų ašara – Valentina Lukjanenko / Vera Stasenia
Komjaunuolis - invalidas – Artur Svorobovič
Nuotaka ir pirma komjaunuolė – Edita Gončarova
Nuotaka ir antra komjaunuolė – Jevgenija Karpikova
Marinetis – Andrius Darela
Komjaunuoliai: Dmitrij Denisiuk, Vladimir Dorondov, Valentinas Krulikovskis, Telman Ragimov
Būsimų nuotakų, jaunikių ir čekistų choreografinė – vokalinė instrumentinė grupė ir atsisveikinimo koncerto dalyviai: Artūras Aleksejevas, Andrius Darela, Dmitrij Denisiuk, Vladimir Dorondov, Vidmantas Fijalkauskas, Liuda Gnatenko, Aleksandr Kanajev, Valentinas Krulikovskis, Viačeslav Lukjanov, Telman Ragimov, Artur Svorobovič, Juliana Volodko
Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse
grįžti atgal