Leokadija Dabužinskaitė
Choreografė
1975 metais baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos muzikos fakultetą Klaipėdoje. Lietuvos, Rusijos, Lenkijos teatruose sukūrė per šešiasdešimt įvairaus žanro spektaklių choreografiją: O. Wilde'o „Salomėja", L. Bernsteino miuziklo „Vestsaido istorija" ir kt. Nuo 1993 metų dirba Vilniaus senajame teatre. 2014 m. L. Dabužinskaitei įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius.
Dalyvavo kuriant Vilniaus senojo teatro spektaklius:
W. Gombrowicziaus „Sutuoktuvės", 1994;
P. Handke's „Valanda, kai mes nieko nežinojome vienas apie kitą", 1995;
J. B. Moliere'o „Žoržas Dandenas, arba Apkvailintas vyras", 1998;
G. Gorino „Kinas IV", 1998;
R. Beleckio „Jauni žmonės", 2002; K. Gozzi „Varnas", 2003;
N. Gogolio „Vedybos", 2004;
E. E. Schmitto „Paleistuvis", 2005;
N. Gogolio „Lošėjai", 2007;
E. Scribe'o „Audra vandens stiklinėje", 2008;
V. Klim „Vilties kabaretas", 2008;
G. Gorino „Juokdarys Balakirevas", 2009;
A. Čechovo „Pas pažįstamus", 2010;
Y. Ronen „Pamišėlė", 2011;
L. Andrejevo „Tas, kuris gauna antausius", 2011;
A. Vvedenskio „Eglutė pas Ivanovus", 2012;
Žemaitės „Trys mylinčios", 2012;
L. Agulianskio „Žvirblio lizdas", 2013;
M. Bulgakovo „Zoikos butas", 2014;
Nizami Gandževi „Septynios gražuolės", 2015 (kartu su Tahir Eynullayev);
A. Andrejevo „Septyni fariziejaus Sauliaus penktadieniai", 2016;
„Legenda apie Didįjį Kombinatorių" pagal I. Ilfo ir J. Petrovo romaną „Dvylika kėdžių", 2017;
S. Sondheimo „Gilyn į mišką / Into the Woods", 2019;
A. Čechovo „Kaštonė", 2019;
„Naktis prieš" N. Gogolio kūrinių motyvais, 2022.