Konferencija, skirta rusų dramos teatro istorijai Lietuvoje ir platesniam Baltijos regiono kontekstui, siekia inicijuoti tarpdisciplininę diskusiją apie rusų dramos teatro instituciją kaip kultūros politikos formuotą reiškinį, nagrinėjant jo atsiradimo prielaidas, veikimo modelius ir vėlesnes transformacijas.

Pokaryje rusų dramos teatrų atsiradimas Baltijos šalyse XX a. viduryje buvo glaudžiai susijęs su sovietinės kultūros politikos formavimu ir naujos kultūrinės infrastruktūros kūrimu. Šios institucijos veikė ne tik kaip teatro meno erdvės, bet ir kaip rusų kalbos bei kultūros sklaidos platformos, funkcionavusios daugiakalbėse ir daugiakultūrėse Vilniaus, Rygos ir Talino miestų terpėse.

Iki šiol rusų dramos teatro istorija Baltijos šalyse gana menkai tyrinėta. Ši konferencija siekia paskatinti platesnę akademinę diskusiją apie sovietinio laikotarpio kultūros institucijas, nagrinėjant jų veikimą, reikšmę ir vėlesnes interpretacijas postkolonijinės analizės, kultūrinės atminties ir institucinių transformacijų kontekste.

Šiemet sueina dvi apvalios datos. 80 metų, kai buvo įkurtas Vilniaus rusų dramos teatras (1946 m. įvyko pirmasis spektaklis Lietuvoje – A. Ostrovskio „Be kaltės kalti“), ir 40 metų, kai 1986 m. LTSR valstybinis rusų dramos teatras iš pastato Jogailos gatvėje (tuometinė V. Kapsuko gatvė) persikėlė į teatro pastatą J. Basanavičiaus gatvėje (dab. Vilniaus senasis teatras) ir jame veikė iki 2022-ųjų. 

Konferencijos tikslas – inicijuoti platesnę akademinę diskusiją apie rusų dramos teatro istoriją Baltijos regione bei paskatinti naujus šios srities tyrimus.

Įėjimas nemokamas. Kalba – lietuvių/anglų.

Reikalinga registracija 

Renginio partneris – Lietuvos kultūros tyrimų institutas

PROGRAMA:

10.05–10.15  SVEIKINIMO ŽODIS. Vilniaus senojo teatro vadovas Audronis Imbrasas, prof. dr. Martynas Petrikas.

10.15–10.45 KULTŪRINIS KOLONIALIZMAS VEIKSME: RUSŲ TEATRAI BUVUSIOJE SSRS.

                     Prof. Hanna Veselova (anglų k.).

10.45–11.15 SENASIS VS RUSŲ DRAMOS TEATRAS: TARP ISTORIJOS, MENO IR POLITIKOS.

                     Prof. dr. Rasa Vasinauskaitė. (lietuvių k.).

11.15–11.30 DUOBĖTAS KELIAS POSTKOLONIALUMO LINK: RUSAKALBIS TEATRAS ESTIJOJE PO 2022 M.

                     Laur Kaunisaare (anglų k.).

11.30–11.40 Klausimai – atsakymai 

11.40–12.00 Kavos pertrauka

12.00–12.30 MICHAILO ČECHOVO RYGOS RUSŲ TEATRAS: ISTORINIS KONTEKSTAS IR DABARTINĖ SITUACIJA.

                     Dr. art. Baiba Kalna-Puķīte (anglų k.).

12.30–13.00 KELIOS ISTORINĖS PASTABOS APIE IMPERINIŲ IR MAŽUMŲ KALBŲ SANTYKĮ.

                     Doc. dr. Ina Pukelytė (anglų k.).

13.00–14.00 Pietų pertrauka

14.00–14.20 VILNIAUS SENOJO TEATRO TAPATYBĖS PAIEŠKOS DVIEJŲ ISTORINIŲ LŪŽIŲ AKIVAIZDOJE.

                     Renata Semaškienė (lietuvių k.), PARODA „KVIETIMAS Į EŠAFOTĄ“, Gytis Norvilas. 

14.20–14.40 NEPATOGUS PAVELDAS: MENAS IR SOVIETINIS PALIKIMAS PO DAUGIAU NEI TRISDEŠIMTIES METŲ ATKŪRUS NEPRIKLAUSOMYBĘ.

                     Prof. dr. Violeta Davoliūtė (lietuvių k.).

14.40–14.50 Klausimai – atsakymai

14.50–16.00 DISKUSIJA. Dalyvauja: Vladas Sirutavičius, Laur Kaunisaare, prof. dr. Violeta Davoliūtė, doc. dr. Ina Pukelytė, Igoris Abramovičius, kiti dalyviai tikslinami. Moderuoja: Martynas Petrikas.