Režisierius – Artūras Areima

Scenografijos dailininkas – Oles Makukhin

Kostiumų dailininkė – Valdemara Jasulaitytė

Videomenininkas – Kristijonas Dirsė

Šviesų dailininkas – Julius Kuršys

Kompozitorė – π (Monika Poderytė)

Instrumentalistas – Julius Bučinskas

Režisieriaus padėjėja – Nadežda Pereverzeva

Pjesę iš švedų kalbos į lietuvių vertė Zita Mažeikaitė

Režisieriaus Artūro Areimos spektaklis pagal Pero Olovo Enquisto pjesę „Lūšies valanda“ (šv. „I Lodjurets timma“) – tai jaudinanti sielos drama, analizuojanti, kas yra beprotybė, tikėjimas, kas yra žmogus ir ką jis gali, žmogaus psichikos, pasąmonės tyrinėjimas, ironiškas mentalinis ir kultūrinis labirintas, žmogaus identiteto ir jį supančios moralinės, religinės, politinės, mitinės, informacinės ir kultūrinės žmonijos aplinkos studija.

Pagrindinė spektaklio gija – neryškios ribos tarp sveiko proto ir beprotybės, normalumo ir socialinio užribio. Režisierius kelia klausimą, kada ir kaip įvyksta lemiamas lūžis ir žmogus atsiduoda žiaurumui, nusikaltimui, beprotybei? Ryški intencija analizuoti nusikaltimo prigimtį, psichikos sutrikimų kilmę, suteikti žiūrovui galimybę permąstyti savo įsitikinimus, baimes bei paskatinti dialogą.  

Pjesė „Lūšies valanda“ pasakoja apie jauną vaikiną, atsidūrusį psichiatrijos ligoninėje, kritinės būklės pacientų skyriuje. Jaunai gydytojai vaikinas pasakoja apie vaikystę, sudėtingą gyvenimo istoriją: augo be tėvų, atskirtas nuo visuomenės, kaime, kur juo rūpinosi tik senelis. Mokslininkų komanda su šio skyriaus pacientais vykdo eksperimentą – daliai jų leidžia auginti naminius gyvūnus ir jais rūpintis. Pagrindinis pjesės herojus sužino, kad eksperimentas nutraukiamas – iš jo atims geriausią draugą katiną.

Šiandienos pasaulyje diskusijos apie psichinę sveikatą įgauna pagreitį ir bus tik aktualesnės. Esama nemažai tyrimų, kurie patvirtina – vaikų agresyvumas, depresyvumas, nerimas dažniausiai susijęs su tėvų, artimųjų meilės ir rūpesčio stoka. Jei kaltė, gėda, bejėgiškumas, pažeidžiamumas, nesaugumas, agresija yra „negydomi“, persikelia ir į suaugusio žmogaus gyvenimą.

Spektaklyje A. Areima ir analizuoja šiuos jautrius klausimus – ką reiškia užaugti šeimoje be meilės ir kaip tai veikia jauno žmogaus psichologinę būklę? Kaip vystosi meilės stokos, atstūmimo poveikis vaikui augant? Kiek mes, kaip visuomenė, esame atsakingi už nusikaltimus ir ar galime pastebėti lemiamą akimirką prieš įvykstant katastrofai? Ar visada tai, ką manome žinantys, ir kas mums yra įdiegta jau nuo ankstyvos vaikystės, yra teisinga?

„Lūšies valanda“ – tai spektaklis apie vienas kito supratimą ir ryšius, kurie mus jungia.

„Scenoje kurdami ir žiūrovui rodydami žmogaus žiaurumą, bandydami dekonstruoti žiaurumo logiką, motyvus, susiformavimą, saugiu būdu sukuriame galimybę mokytis tą žiaurumą pastebėti ir realybėje, o kartu ir jį laiku sustabdyti, transformuoti.“ (Artūras Areima)

„Tai siurrealistinis vaizdų bei vaizdinių spektaklis apie žmogaus sielos ir vidinių įskilimų pasaulį labirintą, užduodantis klausimus, kas yra žmogus ir kas yra Dievas? Pats neprisimenu, kas jie yra.“ (Artūras Areima)

„Lūšies valanda“ gali suteikti unikalią perspektyvą, skatinančią empatiją ir supratimą. Spektaklio forma – sapniška, siurreali, mistiška. Režisierius į teatrą siekia grąžinti sapnų, fantazijos žaismą, idant leistų atitrūkti nuo tikrovės.

„Lūšies valanda“ – tai Vilniaus senojo teatro ir VšĮ „Artūro Areimos teatras“ koprodukcijos rezultatas.

///

Per Olov Enquist (1934–2020) – vienas garsiausių švedų rašytojų, dramaturgų, daugelio premijų laureatas, kūryba versta į keliolika kalbų. Lietuviškai yra išleisti jo romanai „Kapitono Nemo biblioteka“, „Išguitas angelas“, „Asmens gydytojo viešnagė“, „Blanša ir Marija“. Pirmojo tarptautinio pripažinimo susilaukė išleidęs dokumentinį romaną „Legionieriai“. Jis yra ir keleto kino scenarijų autorius, jo pjesės bei romanai ne kartą buvo ekranizuoti. Pagal dramą apie švedų rašytoją Selmą Lagerliof „Įvaizdžio kūrėjai“ televizijos filmą sukūrė pats Ingmaras Bergmanas (2000). 1975 m. debiutuoja teatre su drama „Tribadų naktis“, po kurios pasirodo keletas reikšmingų pjesių. Viena jų – „Lūšies valanda“ (1998), kuri sulaukė pasaulinio pripažinimo ir buvo plačiai statoma. Pagal šią pjesę yra pastatytas ir filmas (rež. Søren Kragh-Jacobsen, 2013).

Artūras Areima (g. 1982 m.) – vienas įdomiausių jaunosios kartos Lietuvos teatro kūrėjų. Kartu su OKT sukurtas „Julijus Cezaris“, Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristatyti „Plėšikai“, „Vyšnių sodas“, „Kartu“, AAT/Artūro Areimos teatre gimę spektakliai „Po ledu“, „Ričardas II: Post factum“, „Nevykėlis“, „Medėjos kambarys“, „Klamo karas“, „Antikristas“ bei kiti režisieriaus darbai nuolat provokuoja kritikų ir žiūrovų diskusijas. Režisierius ne sykį sulaukė profesionalių scenos meno vertintojų aukščiausių įvertinimų.

///

VAIKINAS

Na, taip. Ta dvidešimt penktoji valanda tikriausiai jau yra už paros ribų. Tai kokia čia ta valanda? Ar ji šioje, ar kitoje paros pusėje? Gal kur nors netoli.

PASTORĖ

Dievas gali būti rusvas katinas, o meilė – senelio namai.

(Per Olov Enquist. „Lūšies valanda“. Iš švedų kalbos vertė Zita Mažeikaitė)

Sceninių teisių agentūra Nordic Drama Corner.

Spektaklis rodomas lietuvių kalba su angliškais titrais

Spektaklyje vaidina:

Vaikinas – Saulius Ambrozaitis
Lisbetė – Eglė Špokaitė
Pastorė – Eglė Grigaliūnaitė
Katinas, Moteris, Knudas, Direktorius – Maksim Tuchvatulin
Senelis, Oskaras, Apsauginis, Eriksenas, Darbuotoja – Artūras Aleksejevas