Ši tamsiai raudonu aksomu aptraukta kėdė Vilniaus senojo teatro Didžiojoje salėje – vardinė. Tai legendinio Lietuvos tenoro Kipro Petrausko (1885–1968) vieta.

Nuo 1948 iki 1974-ųjų Vilniaus senojo teatro pastate gyveno opera – veikė LTSR Operos ir baleto teatras. Apie išskirtinę salės akustiką, atmosferą ir dabar sklinda legendos. K. Petrauskas nuo 1911-ųjų iki 1958 metų dainavo įvairiuose operos teatruose, tarp kurių ir šiame. Per savo karjerą sukūrė daugiau nei 80 vaidmenų operose ir operetėse.

Senajame teatre Didžiojoje salėje iki pat savo mirties 1968 m. K. Petrauskas turėjo savo vietą – kairėje pusėje (žiūrint į sceną), pirmoje eilėje iš krašto! Visa publika tai žinojo, su juo sveikindavosi, stebėdavo Kipro reakciją, iš kurios net spręsdavo, ar spektaklis vykęs.

1974–1981 m. Senajame veikė Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras. Tuo metu orkestro rampa buvo ištiesinta, įrengta ir viena papildoma eilė žiūrovams. Tad K. Petrausko nuolatinė vieta „pasislinko“, „pasistūmė“ – teoriškai buvo jau ne pirmoje, o antroje eilėje.

Būtina pasakyti, kad ši kėdė nėra autentiška, ant kurios sėdėjo Kipras P., visgi pati lokacija, rakursas – būtent toks.

Beje, esama pasakojimų, jog laisvu metu Kipras mėgdavo sėdėti ir ant suoliuko prie įėjimo į teatrą, „budėdavo“ – stebėjo praeivius, o blogu oru įsitaisydavo po stogu. Tai žmonėms darė įspūdį.

Ir dar – 1955 m. Operos ir baleto teatre buvo pastatyta Dž. Verdžio opera „Otelas“, kuri buvo skirta K. Petrausko 70-mečio jubiliejui paminėti. Kauno miesto muziejaus fonduose yra saugomas ir šio pastatymo Otelo kostiumas, kurį šioje scenoje solistas ir dėvėjo.

Otelas – K. Petrauskas, Dezdemona – E. Saulevičiūtė Dž. Verdžio operoje „Otelas“. 1955 m. Operos ir baleto (dabartiniame Vilniaus senajame) teatre. Nuotrauka iš Kauno miesto muziejaus archyvo (KMM PMMGEK-1798/35)

Otelo kostiumas, Dž. Veržio opera „Otelas“. Dailininkas Liudas Truikys. 1955 m. Nuotrauka iš Kauno miesto muziejaus archyvo (KMM PMMGEK-10824/1-4)

Parengė Gytis Norvilas