Pokalbio dalyviai: režisierius Artūras Areima, aktorės Eglė Grigaliūnaitė ir Eglė Špokaitė, kalbins Gytis Norvilas.

Kovo 19 d. teatro Didžiojoje salėje iškart po spektaklio „Lūšies valanda“ (rež. Artūras Areima) įvyks pokalbis su pastatymo kūrybine grupe. Tema: „Lūšis ir psichologinis šiandienos portretas“. Tai diskusija iš pokalbių ciklo „Mažoji scena“.

Renginys nemokamas, kviečiame dalyvauti visus susidomėjusius.

Spektaklyje „Lūšies valanda“ keliami jautrūs ir šiandien kaip niekad aktualūs klausimai: ką reiškia užaugti šeimoje be meilės, kaip tai veikia jauno žmogaus psichiką, kiek mes, kaip visuomenė, esame atsakingi už nusikaltimus, savidestrukciją ir ar galime užbėgti už akių akimirkai prieš įvykstant katastrofai?

Spektaklyje ryški intencija analizuoti ir nusikaltimo prigimtį, psichikos sutrikimų kilmę, suteikti žiūrovui galimybę permąstyti savo įsitikinimus, baimes bei paskatinti dialogą. Bandoma ir atsakyti į klausimus – ar vaizduotės pasaulis gali būti toks pat tikras, o galbūt net tikresnis už realybę, kokią kainą tenka mokėti už išankstines nuostatas ir kaip svarbu jautriai žiūrėti į žmogų.

Režisierius A. Areima akcentuoja, jog jam svarbu kalbėti apie paribio žmones: „Jie galbūt kitaip mąsto, ne taip sklandžiai susikalba su visuomene, bet jie egzistuoja, yra šalia mūsų. Apie juos ir noriu kalbėti. Labai svarbi empatija, suprasti kitą. Be žmogiško ryšio kitokį labai greitai atmetame. Nepritapėliai šiam pasauliui nereikalingi.“

Šiandienos diskusijos apie psichinę sveikatą įgauna pagreitį ir bus tik aktualesnės. Vaikų, paauglių agresyvumas, depresyvumas, nerimas dažniausiai susijęs su tėvų, artimųjų meilės ir rūpesčio stoka. Jei kaltė, gėda, bejėgiškumas, pažeidžiamumas, nesaugumas, agresija yra „negydomi“, persikelia ir į suaugusio žmogaus gyvenimą.

Visuomenės psichinės sveikatos situacija paradoksali: valstybė vienaip ar kitaip pasiekusi gerbūvį, tačiau emocinė žmonių būsena nėra pati geriausia. Kas tai lemia?

Lietuvos teatruose gausu spektaklių, kurie imasi būtent su psichine sveikata susijusių temų. Ženkliška? Neseniai OKT surengtam naujosios lietuviškos dramaturgijos konkursui „Dramos teritorija“ pateiktos pjesės didžia dalimi taip pat patvirtina šias tendencijas. Komisijos narė, dramaturgė Hugo Ader: „Iš karto į akis krito tai, jog daugumoje pjesių buvo kalbama apie visuomenės psichinę sveikatą, o tai, be abejo, byloja apie didžiulę tarp mūsų tvyrančią įtampą“.

Lauros Vansevičienės nuotr.