Režisierius – Maksim Tuchvatulin

Herojus – Artur Svorobovič

Televizija – Viktorija Aliukonė-Mirošnikova

Jeblia – Jevgenija Karpikova

Degtinė – Anžela Bizunovič

Režisieriaus asistentas – Algimantas Kvietkauskas

Maksimas Kuročkinas – ukrainiečių dramaturgas ir scenaristas, istorikas (Kijevo Rusios archeologija). Dramaturgijos festivalio Liubimovka, taip pat teatro Doc. organizacinio komiteto narys. Premijos „Antibooker“ žiuri apdovanojimo – „Už naujų kelių paieškas dramaturgijoje“ laureatas.

Teatro kritikė Jelena Kovalskaja: Maksimas Kuročkinas išrado fantastiškus pasaulius, kuriuose į dangų pakilo „Medėjos“ klasės naikintuvai, o „Titanikai“ grimzdo po vandeniu, kur seni pažįstami Higinsas ir Eliza Dulitl ginčijosi sąmojingiau nei pas patį Bernardą Šo, o senas geras pragaras prasiskverbė į šį pasaulį ir jautėsi čia kaip namie. Kol Kuročkinas perrašinėjo mitus ir kūrė novatorišką kosmogoniją, jaunieji jo kolegos užsiėmė saviplaka ir smerkė pasaulį, konkuruodami dėl keiksmažodžių vienam kilobaitui teksto. Tačiau Kuročkinas įžengė į jų teritoriją, sukurdamas pjesę „Vodka, jeblia, televizor“: trisdešimt trejų metų herojus bando atsisakyti vieno iš trijų bendražygių – Degtinės, Jeblios ir Televizijos – „kad galėtų gyventi harmonijoje su jo užaštrėjusiu grožio pojūčiu“. Cenzūra užspringtų, pradėjusi tekste valyti keiksmažodžius. Pjesėje yra ir natūralus kartos manifestas, viso puslapio ilgio: „Mes buvome vaikai 70-aisiais. Dabar mes tabaluojame tarp patenkintų kartų kaip juokingi kupranugario kankolai...“