Režisierė – Julija Aug

Režisieriaus padėjėja – Nadežda Pereverzeva

Vaidina:

Dėdė Keki – Liuda Gnatenko

Teuta – Inga Maškarina

Liri – Viktorija Aliukonė-Mirošnikova

Edona – Jevgenija Karpikova

Rozafa – Jelena Orlova

Sena moteris – Valentina Lukjanenko

Olegas Michailovas – dramaturgas ir scenaristas. Gimė 1975 m. Nuo 2009 m. gyvena Charkove, Ukrainoje. Su pagyrimu baigė Jekaterinburgo valstybinį teatro institutą, specialybę: dramos teatro ir kino aktorius. 15 metų dirbo Jekaterinburgo ir Sankt Peterburgo radijo stotyse. X tarptautinio literatūrinio Vološino konkurso laureatas (2012 m.); tarptautinių dramos konkursų „Eurazija“, „Laisvasis teatras“ ir „Badenveileris“ laureatas. Festivalių „Naujoji drama“, „Lubimovka“, Elephant Theatre Spring Readings (Torontas, Kanada) dalyvis.

Pjesė „Prisekusios mergelės“ pasakoja apie vienos iš albanų „prisiekusiųjų“ – Keki Rakipi ir jos šeimos gyvenimą. Šios moterys Albanijoje vadinamos „burenašais“ arba „prisiekusiomis mergelėmis“. Tačiau jos yra moterys tik fiziologiškai: jų padėtis, statusas visuomenėje, elgesys ir išvaizda yra absoliučiai vyriški. Viena iš šios tradicijos atsiradimo priežasčių – senovinis kruvino keršto paprotys, dėl kurio jauni albanai vyrai miršta, palikdami savo artimuosius be paramos. Tokiu atveju netekėjusi dukra gali tapti šeimos galva, gaudama visas vyrų teises ir socialines privilegijas – su sąlyga, kad duos skaistybės ir celibato įžadus. Albanų moterims prisijungimas prie Burenašų gretų yra viena iš nedaugelio galimybių įgyti nepriklausomybę ir įsitvirtinti tradicinėje visuomenėje. Bet tuo pačiu metu jos yra pasmerkiamos vienatvei.