Baltarusiai ir šiandien klausia – „Už ką?“

Baltarusiai ir šiandien klausia – „Už ką?“

Baltarusiai ir šiandien klausia – „Už ką?“

Baltarusiai ir šiandien klausia – „Už ką?“

Vilniaus senajame teatre (J. Basanavičiaus g. 13, Vilnius) spalio 29 d. 18.30 val. M8 salėje (įėjimas iš Mindaugo g.) bus rodomas režisieriaus Andriaus Darelos spektaklis „Už ką?“ („Teatr Avgusta“). Spalio 29-oji Baltarusijoje viena tragiškiausių... Ji dar vadinama Poetų naktimi, Sušaudytų poetų arba Juodąja naktimi. Būtent 1937 metų naktį iš spalio 29-osios į 30-ąją Minske, Kuropatų miško prieigose, NKVD smogikai nužudė 132 žmones, tarp jų ir 22 garsiausius baltarusių rašytojus, poetus bei dešimtis tarpukario Baltarusijos mokslo, kultūros, meno šviesiausių žmonių, politikos veikėjų. Tarp sušaudytųjų poetų: Alesis Dudaris, Izi Charikas, Anatolis Volnyjus, Michasis Čarotas... Apie šių poetų tragiškus likimus, poeziją ir kalbama spektaklyje.

 

A. Darela jau ne pirmą kartą scenoje imasi interpretuoti baltarusių dramaturgijos kūrinius. 2022 m. birželį Vilniaus senojo teatro organizuotame festivalyje „Žodžio teritorija“ ir gimė spektaklio idėja – „Už ką?“. Pjesė žiūrovus perkelia į 1937-ųjų spalio 29 d. naktį, kai Kuropatų miško apylinkėse NKVD darbuotojai žudė poetus, vertėjus ir kitus baltarusių kultūros veikėjus. Spektaklyje skambantys poetų vardai vienaip ar kitaip buvo susiję su Baltarusijos teatru. Vieni jų buvo pjesių vertėjai, kiti – rašė teatrui. Spektakliui atrinkti eilėraščiai ir šiandien išlieka neįtikėtinai aktualūs. „Šie žmonės greičiausiai žinojo daugiau – už tai juos ir žudė“, – tvirtina režisierius A. Darela. O kad genocidas tęsiasi ir šiandien, patvirtina ir režisierių šokiravęs faktas, kad Ukrainoje pas Rusijos pareigūnus buvo rasti sąrašai su ukrainiečių kalbos mokytojų pavardėmis...

 

Tenka apgailestauti, kad daugelis baltarusių pjesių yra atsidūrusios užribyje, tam tikra prasme „okupuotos“, patiria priespaudą, o juk pasaulis turėtų apie jas žinoti. Toks A. Darelos kaip spektaklio režisieriaus išeities taškas. Režisierius neabejoja, kad baltarusiai yra vieni geriausių dramaturgų, jų vardai ir dabar skamba šiuolaikinės dramos festivaliuose.

 

Prisimindamas sovietmetį režisierius neabejoja, kad šis laikmetis okupuotoms valstybėms padarė be galo daug žalos, traumavo. „Juk tada buvo vienas tikslas – sukurti sovietinį žmogų, neturintį šaknų, ir tai buvo daroma naikinant kultūrą ir tradicijas“, – pabrėžia A. Darela. Deja, tenka pripažinti, kad santvarka sunaikino baltarusių tautos kultūrinį ir politinį elitą.

 

Spektaklyje vaidina aktoriai iš Gardino, kurie dėl politinių pažiūrų po 2020-aisais vykusių protestų buvo atleisti iš savo teatro. Vėliau jie paliko Baltarusiją, o gavę kūrybines stipendijas atvyko į Vilnių ir susibūrė į kolektyvą „Teatr Avgusta“. Aktoriai nė neabejojo savo pasirinkimu – tapti šios pjesės dalimi. Jie labai atsakingai ir atsargiai gilinosi į pjesės medžiagą. Juolab, kad tai – jų asmeninis skausmas, jų istorija. Spektaklio kūrybos procesas vyko aktorių iniciatyva. Būtent jų inspiruotas A. Darela kruopščiai rinko medžiagą spektakliui, taip ir užgimė pagrindinė dramos idėja.

 

Spektaklio pabaiga bus kiek kitokia nei buvo sumanyta – žiūrovai išgirs už Ukrainą kovojančių Kalinausko būrio kovotojų baltarusių priesaiką, kurioje skamba ketinimas išvaduoti Baltarusiją ir atkeršyti už visus nukankintuosius. Finalinis tekstas – kertinis ir teikiantis vilties. „Taip ir bus!“, – tvirtina režisierius A. Darela. Spektaklis skirtas Lietuvos žiūrovui, neturėjusiam galimybės pažinti baltarusių pogrindžio kūrybos.

 

Pasak Vilniaus senojo teatro direktorės Olgos Polevikovos: „Baltarusijos kultūros lauko mes nepažįstame. Tikiu, kai Baltarusijoje pasikeis režimas ir situacija, jie dar mus nustebins. Atsidavimu, estetika, pasaulio supratimu“.

 

„Teatr Avgusta“ spektaklis. Režisierius, inscenizacijos autorius – Andrius Darela; dailininkė – Tatiana Dorialo. Vaidina: Vitalij Leonov, Anna Zuzo-Ivanova, Natalija Leonova, Vasilij Minič, Veronika Minič, Natella Belugina.

 

Spektaklis rodomas rusų ir baltarusių kalbomis

 

Bilietai: https://bit.ly/3z9VUwL

 

Spaudos pranešimą parengė Lauryna Lopaitė

 

Artur Svorobovič nuotrauka

 




grįžti atgal